Svarstyklės rodo tik dalį tiesos: ką apie kūną atskleidžia išsamesnė analizė?

Užlipate ant svarstyklių ir matote vieną skaičių. 65, 80 ar 95 kilogramai. Jis gali nudžiuginti, nuvilti arba visiškai nepasikeisti kelias savaites. Problema ta, kad įprastos svarstyklės nepasako, iš ko tie kilogramai susideda.

Du vienodo ūgio ir svorio žmonės gali atrodyti visiškai skirtingai. Vienas gali turėti daugiau raumenų, kitas didesnę riebalinio audinio dalį. Net to paties žmogaus svoris laikui bėgant gali beveik nesikeisti, nors kūno proporcijos keičiasi.

Dėl šios priežasties vertinant fizinės formos pokyčius vien kilogramų kartais neužtenka.

Kodėl vien svoris gali klaidinti?

Kūno svorį sudaro raumenys, riebalai, kaulai, vanduo ir kiti audiniai. Paprastos svarstyklės visa tai sudeda į vieną skaičių.

Įsivaizduokime žmogų, kuris pradėjo reguliariai treniruotis. Po kelių mėnesių svarstyklės vis dar rodo beveik tą patį, todėl gali atrodyti, kad pastangos neduoda rezultato. Tačiau tuo metu galėjo sumažėti riebalinio audinio ir padidėti raumenų masė.

Galima ir priešinga situacija. Mažėjantis svoris nebūtinai reiškia, kad prarandami tik riebalai. Svorio pokyčiui įtakos gali turėti vandens kiekis, glikogeno atsargos, virškinimo sistemos turinys ir liesosios kūno masės pokyčiai.

Vienas skaičius šių skirtumų neparodo.

Ką galima sužinoti apie kūno sudėtį?

Išsamesnis vertinimas leidžia atskirti kelis rodiklius, kurie ant įprastų svarstyklių ekranėlio nepasirodo. Priklausomai nuo naudojamo metodo ir įrangos, galima vertinti kūno riebalų procentą, riebalų masę, liesąją kūno masę, raumenų masę ar kūno vandens kiekį.

Dėl to kūno sudėties analizė gali suteikti daugiau konteksto žmogui, kuris nori stebėti savo kūno pokyčius, o ne vadovautis tik kilogramais. Ypač įdomu tampa tada, kai tyrimas po tam tikro laiko pakartojamas tomis pačiomis ar kuo panašesnėmis sąlygomis.

Tuomet galima matyti ne vien tai, ar pasikeitė bendras svoris, bet ir kurios jo dalys kito.

Riebalų procentas pasako daugiau, tačiau ir jis nėra visas paveikslas

Kūno riebalų procentas dažnai sulaukia daugiausia dėmesio. Jis parodo, kokią kūno masės dalį sudaro riebalai.

Vis dėlto vieno visiems idealaus procento nėra. Vertinant rezultatą svarbūs amžius, lytis, fizinis aktyvumas, sveikatos būklė ir kitos aplinkybės.

Nereikėtų kūno riebalų procento paversti dar vienu skaičiumi, kurį norisi bet kokia kaina mažinti. Riebalinis audinys organizmui reikalingas, o labai mažas jo kiekis savaime nėra geresnės sveikatos sinonimas.

Daugiau naudos duoda rodiklio stebėjimas kartu su kitais duomenimis ir savijauta.

Raumenų masė gali paaiškinti „užstrigusį“ svorį

Sportuojantiems žmonėms raumenų masės rodiklis gali būti viena įdomiausių analizės dalių.

Pradėjus jėgos treniruotes ir pakoregavus mitybą, kūno svoris nebūtinai mažės tokiu tempu, kokio tikėtasi. Jei tuo pat metu mažėja riebalinio audinio dalis ir išsaugoma ar didėja raumenų masė, vien svarstyklių rodmenys gali sudaryti klaidingą įspūdį apie progresą.

Čia atsiranda ir psichologinis momentas. Žmogus mėnesį sportuoja, drabužiai tampa laisvesni, treniruotėse jaučiasi stipresnis, tačiau svarstyklės rodo tuos pačius kilogramus. Vertinant vien svorį lengva nusivilti, nors kūne jau vyksta pokyčių.

Kodėl vandens kiekis gali keisti rezultatą?

Kūno sudėties matavimai nėra visiškai atsieti nuo kasdienės organizmo būklės. Ypač bioelektrinio impedanso metodu gauti duomenys gali priklausyti nuo hidratacijos.

Rezultatui įtakos gali turėti tai, kiek žmogus gėrė, ar neseniai valgė, sportavo, vartojo alkoholį bei kiti veiksniai, keičiantys skysčių pasiskirstymą organizme.

Todėl lyginant pakartotinius matavimus verta stengtis išlaikyti panašias sąlygas. Jei vieną kartą matuojamasi ryte prieš pusryčius, o kitą iškart po intensyvios vakarinės treniruotės, dalis skirtumo gali būti susijusi su matavimo aplinkybėmis.

Vienas matavimas įdomus, keli jau parodo kryptį

Pirmasis rezultatas suteikia atskaitos tašką. Kur kas vertingesnė informacija atsiranda stebint pokyčius per ilgesnį laiką.

Jei žmogus keičia mitybą, pradeda sportuoti ar turi kitą aiškų tikslą, periodiškai atliekami matavimai gali parodyti kryptį. Svarbu nebandyti sureikšminti labai mažų skirtumų tarp dviejų matavimų, nes dalį jų gali lemti natūralūs organizmo svyravimai ir paties metodo paklaida.

Todėl verta stebėti tendenciją, o ne vieną skaičių po vienos treniruotės ar savaitės.

Svarstyklės nėra bevertės. Jos tiesiog atsako į vieną labai siaurą klausimą: kiek šiuo metu sveriate? Jei norisi suprasti, kaip keičiasi pats kūnas, reikia daugiau konteksto. Kartais tie patys 80 kilogramų po pusmečio gali reikšti visai ką kita nei pradžioje.