Kačių kraujo grupės ir neonatalinė izoeritrolizė: kodėl dalis kačiukų žūsta pirmosiomis dienomis be aiškios priežasties
Veislynuose retkarčiais pasitaiko situacija, kurios priežastis lieka neaiški: kačiukai gimsta sveiki, aktyviai žinda, o per pirmąsias vieną–tris paras nusilpsta ir žūsta. Dažnai tai priskiriama infekcijai, gimdymo komplikacijoms ar motinos priežiūros trūkumui. Tačiau tam tikrose veislėse viena iš dažniausių priežasčių yra imunologinė — kraujo grupių nesuderinamumas tarp motinos ir kačiukų. Ši būklė yra visiškai išvengiama, jei veisiami gyvūnai ištirti iš anksto; tokį tyrimą tarp kitų veisiamų kačių patikros elementų atlieka Jakovo klinika Vilniuje.
Kačių kraujo grupių sistema
Katės turi tris kraujo grupes: A, B ir retą AB. Skirtingai nei žmonėms, katėms būdingi natūralūs antikūnai prieš kitos grupės eritrocitus, susidarantys be ankstesnio kontakto. B grupės katės turi stiprius antikūnus prieš A grupės eritrocitus; A grupės katės — silpnus antikūnus prieš B. Būtent šis asimetriškumas ir lemia problemą.
Grupių pasiskirstymas priklauso nuo veislės. Daugumoje veislių ir mišrūnių tarpe vyrauja A grupė. B grupė dažnesnė britų trumpaplaukių, devon reksų, kornish reksų, regdolų, turkų vanų ir kai kurių kitų veislių tarpe — kai kuriose populiacijose ji siekia trečdalį ar daugiau gyvūnų.
Kaip vyksta izoeritrolizė
Kačiukai gimsta be motinos antikūnų — jie gaunami su priešpieniu per pirmąsias maždaug dvidešimt keturias valandas, kol žarnyno sienelė juos praleidžia. Jei B grupės katė atsiveda A ar AB grupės kačiukus, kartu su priešpieniu jie gauna ir antikūnus prieš savo pačių eritrocitus. Prasideda hemolizė — raudonųjų kraujo ląstelių irimas.
Klinikinis vaizdas priklauso nuo antikūnų kiekio. Sunkiais atvejais kačiukai nustoja žįsti, tampa vangūs, šlapimas įgauna rusvą atspalvį, gleivinės pagelsta, ir jie žūsta per kelias paras. Lengvesniais atvejais išgyvena, tačiau po savaitės–dviejų gali pasireikšti uodegos galiuko nekrozė — kraujotakos sutrikimo pasekmė. Kačiukai, paveldėję B grupę, lieka sveiki, todėl toje pačioje vadoje dalis žūsta, o dalis auga normaliai — tai ir klaidina veisėjus.
Kodėl motina neserga
Katės organizmas jokių simptomų nerodo: jos antikūnai nukreipti prieš svetimą, o ne savo grupę. Pirmoji vada gali būti visiškai sveika, jei katinas buvo B grupės, o antroji — su nuostoliais, jei partneris pakeistas. Todėl motinos sveikatos istorija nieko nesako apie riziką konkrečiai porai.
Prevencija: du būdai
Pirmasis ir patikimiausias — kraujo grupės nustatymas abiem veisiamiems gyvūnams prieš poravimą. Tai paprastas laboratorinis tyrimas iš nedidelio kraujo mėginio; galimas ir genetinis B alelio nustatymas. Jei katė yra B grupės, saugiausias partneris — B grupės katinas: visi kačiukai bus B grupės, ir konfliktas neįmanomas. A grupės katė gali būti poruojama su bet kurios grupės katinu.
Antrasis būdas taikomas, kai poravimas su nesuderinamu partneriu jau įvyko arba yra būtinas dėl veisimo tikslų. Kačiukai pirmąsias dvidešimt keturias valandas atskiriami nuo motinos ir maitinami pakaitalu arba kitos, A grupės, katės priešpieniu. Po paros žarnynas nebepraleidžia antikūnų, ir kačiukai gali būti grąžinti motinai. Metodas reikalauja tikslaus laiko skaičiavimo ir nuolatinės priežiūros, todėl taikomas rečiau.
Tyrimo praktiniai aspektai
Kraujo grupės nustatymas atliekamas vieną kartą — ji nekinta visą gyvenimą. Optimalus laikas — kartu su kitais tyrimais prieš pirmąjį veisimą. Rezultatą verta įrašyti į gyvūno veisimo dokumentaciją ir pateikti būsimų partnerių savininkams. Veislėse, kuriose B grupė dažna, tai turėtų būti standartinė sąlyga kiekvienam poravimui.
Verta atkreipti dėmesį ir į kraujo perpylimo aspektą: katei, kuriai kada nors prireiktų transfuzijos, žinoma kraujo grupė gali būti gyvybiškai svarbi, nes nesuderinamos grupės perpylimas B grupės katei sukelia sunkią reakciją jau pirmojo perpylimo metu.
Atskira sąlyga — AB grupės gyvūnai. Jie reti, neturi antikūnų prieš jokią grupę ir gali būti poruojami su bet kuo be izoeritrolizės rizikos jų pačių palikuonims, tačiau AB grupės katinas, poruojamas su B grupės kate, gali duoti A ar AB grupės kačiukus, kuriems rizika išlieka. Genetinis tyrimas šiais atvejais informatyvesnis nei serologinis, nes atskiria alelius.
Diferencinė diagnostika
Kačiukų žūtis pirmosiomis dienomis turi daug priežasčių: hipotermija, hipoglikemija, įgimtos anomalijos, bakterinės infekcijos, motinos pieno trūkumas. Izoeritrolizę nuo jų skiria keli požymiai: kačiukai gimsta normalaus svorio ir aktyvūs, simptomai prasideda po žindymo pradžios, o ne iš karto, šlapimo spalva pakinta, ir nukenčia tik dalis vados. Diagnozę patvirtina kačiukų ir motinos kraujo grupių nustatymas.
Reikšmė veislynui
Neonatalinė izoeritrolizė yra reta problema veislėse, kur vyrauja A grupė, ir nuolatinė — ten, kur B grupė dažna. Skirtumą lemia ne priežiūros kokybė, o vienas tyrimas, kurio kaina nepalyginama su vados praradimu. Veislynai, įtraukę kraujo grupės nustatymą į standartinį protokolą, šios problemos praktiškai nebesusiduria.
Informacijos šaltinis: kačių ligų simptomai — veisiamų kačių sveikatos patikros programa, apimanti kraujo grupės nustatymą ir kitus tyrimus prieš poravimą.
