Paskolos refinansavimas: kodėl daugelis praranda galimybę sutaupyti tūkstančius

Finansinio raštingumo konferencijoje paaiškėjo nerimą kelianti tendencija – dauguma šalies gyventojų niekada nesvarstė galimybės refinansuoti savo turimų paskolų, nors ši priemonė galėtų leisti jiems sutaupyti vidutiniškai 1200-2500 eurų per paskolos laikotarpį.

„Finansinio raštingumo lygis auga, tačiau paskolos refinansavimas vis dar išlieka paslaptimi daugeliui vartotojų”, – teigia konferencijoje dalyvavęs finansų analitikas.

Vartotojai nepasitiki finansų įstaigomis

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad tik 12% šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus refinansavo bent vieną savo paskolą. Europos Sąjungos vidurkis siekia 26%, o Skandinavijos šalyse šis rodiklis viršija 40%.

Pagrindinė priežastis, kodėl vartotojai vengia refinansavimo – nepasitikėjimas finansų įstaigomis ir įsitikinimas, kad refinansavimas yra sudėtingas, brangus procesas, tikėtinai neatnešiantis apčiuopiamos naudos.

„Dauguma žmonių mano, kad finansų įstaigos siūlo refinansavimą tik siekdamos pasipelnyti. Iš tiesų, nors refinansavimo procesas finansų įstaigoms atneša pajamų iš administracinių mokesčių, didžiausia nauda tenka būtent vartotojui”, – aiškina vieno banko Paskolų skyriaus vadovė.

Užburtas ratas: kodėl aukštos palūkanos išlieka?

Konferencijoje kalbėję ekspertai pabrėžė, kad daug vartotojų pakliūva į savotišką užburtą ratą – dėl silpnesnės kredito istorijos jie gauna paskolas su aukštesnėmis palūkanomis, o vėliau, net jei jų finansinė situacija ir kredito reitingas pagerėja, jie nesvarsto refinansavimo galimybių.

„Daugelis mūsų klientų, kurie pagaliau ryžtasi refinansuoti savo paskolas, nustemba sužinoję, kiek pinigų jie galėjo sutaupyti, jei būtų tai padarę anksčiau”, – dalijasi patirtimi alternatyvaus finansavimo platformos vadovas.

Ypač nuostolingas toks elgesys tampa turintiems kelias skirtingas paskolas su aukštomis palūkanomis. Ekspertų skaičiavimais, vidutinis asmuo, turintis vartojimo kreditą, kredito kortelės skolą ir kitas smulkias paskolas, refinansavimą atliktų 2-3 metais vėliau nei būtų optimalu.

Kada refinansavimas tampa būtinybe?

Pasak finansų ekspertų, trys pagrindiniai ženklai, rodantys, kad laikas svarstyti refinansavimą:

1. Jūsų kredito reitingas žymiai pagerėjo nuo paskolos paėmimo momento.
2. Rinkos palūkanų normos sumažėjo bent 1 procentu.
3. Turite kelias skirtingas paskolas su aukštomis palūkanomis.

„Deja, daugelis žmonių pradeda domėtis refinansavimu tik tada, kai susiduria su finansiniais sunkumais. Tai – didžiulė klaida. Refinansavimą reikėtų svarstyti būtent tada, kai jūsų finansinė situacija yra stabili arba gerėja”, – pabrėžia finansų konsultantas.

Realių žmonių istorijos: kada refinansavimas išgelbėjo situaciją

Konferencijos metu pristatytos ir kelios įkvepiančios istorijos, kai refinansavimas padėjo žmonėms išspręsti finansines problemas.

34 metų moteris pasakoja, kaip refinansavusi tris skirtingas paskolas į vieną, ji sumažino mėnesines įmokas 115 eurų ir sutaupė beveik 3400 eurų per visą paskolos laikotarpį. „Anksčiau apie refinansavimą žinojau tik tiek, kad tai kažkas sudėtingo ir tikriausiai man neprieinamo. Pasirodo, visas procesas užtruko mažiau nei savaitę”, – prisimena ji.

Smulkaus verslo savininkas prisipažįsta, kad refinansavimas padėjo jo verslui išgyventi sudėtingą laikotarpį. „Kai ekonomikos nuosmukis smogė mano verslui, turėjau dvi paskolas su didelėmis įmokomis. Refinansavęs jas į vieną su ilgesniu terminu, galėjau subalansuoti savo pinigų srautus kritišku momentu”, – pasakoja verslininkas.

Kodėl finansų įstaigoms nenaudinga šviesti klientus apie refinansavimą?

Konferencijoje dalyvavęs anoniminis finansų sektoriaus darbuotojas atskleidė įdomų faktą – finansų įstaigos nėra suinteresuotos aktyviai skatinti klientus refinansuoti paskolas. „Jei klientas turi paskolą su 12% palūkanomis ir reguliariai moka įmokas, finansų įstaigai tai yra pelningas klientas. Kodėl mes turėtume jam aktyviai siūlyti sumažinti palūkanas iki 7-8%?”, – retoriškai klausia specialistas.

Šią situaciją patvirtina ir vartotojų teisių ekspertai, pabrėždami, kad iniciatyva turi kilti iš pačių vartotojų. „Finansinių paslaugų teikėjai neturi teisinės prievolės informuoti klientų apie tai, kad jie galėtų gauti geresnes sąlygas. Čia svarbus vartotojų finansinis išprusimas”, – aiškina vartotojų teisių apsaugos specialistas.

Technologijos keičia žaidimo taisykles

Gera žinia ta, kad skaitmeninės platformos ir finansinių technologijų startuoliai pradeda keisti nusistovėjusią rinką, siūlydami vartotojams paprastesnius įrankius refinansavimo naudai įvertinti.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia kurti algoritmus, kurie automatiškai analizuoja vartotojo paskolų portfelį ir siūlo optimaliausius refinansavimo scenarijus. Tai visiškai keičia žaidimo taisykles ir daro refinansavimą prieinamesnį plačiajai visuomenei”, – teigia vieno iš finansinių technologijų startuolių įkūrėjas.

Ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius 3-5 metus refinansavimo procedūros taps dar paprastesnės, o didėjanti konkurencija tarp tradicinių bankų ir alternatyvių finansavimo platformų lems geresnes sąlygas vartotojams.

Ką daryti, jei svarstote apie refinansavimą?

Finansų ekspertai siūlo paprastą veiksmų planą tiems, kurie svarsto refinansavimo galimybę:

1. Surinkite visą informaciją apie savo esamas paskolas: sumas, palūkanas, terminus.
2. Patikrinkite savo kredito istoriją – ar ji pagerėjo nuo paskolos paėmimo?
3. Išsiaiškinkite, kokius administracinius mokesčius ir kitus kaštus galite patirti refinansuodami.
4. Palyginkite bent trijų skirtingų finansų įstaigų pasiūlymus.
5. Įvertinkite bendrą sutaupomą sumą per visą paskolos laikotarpį, o ne tik mėnesinės įmokos sumažėjimą.

„Refinansavimas nėra universalus sprendimas visiems, tačiau dauguma žmonių nustebę sužino, kiek galėtų sutaupyti, jei paskirtų valandą laiko savo finansų analizei”, – apibendrina finansų ekspertas.

Kaip parodė konferencijoje atlikta apklausa, net 72% dalyvių, išgirdę apie konkrečią refinansavimo naudą, teigė, kad artimiausiu metu įvertins savo paskolų refinansavimo galimybes.

„Žmonės dažnai bijo to, ko nesupranta. Mūsų užduotis – parodyti, kad refinansavimas nėra raketų mokslas, o paprastas finansinis įrankis, galintis sutaupyti nemažai pinigų”, – konferenciją užbaigė organizatorių atstovas.