Kai pirmą kartą išsinuomojom mikroautobusą šeimos kelionei, viskas atrodė paprasta: daugiau vietos, visi telpa, bagažas tilps, važiuojam ir tiek. Bet tiesa tokia – mikroautobusas nėra stebuklingas sprendimas, jeigu pamiršti vieną dalyką, kuris kelionę gali paversti nervų testu. Ir tas dalykas nėra nei kaina, nei draudimas, nei kuro sąnaudos.

Tai… komforto pojūtis po pirmos valandos.

Skamba keistai, bet būtent čia daug šeimų „sudega“. Kelionės pradžioje visi juokiasi, muzika groja, vaikai linksmi. Po valandos prasideda niurzgėjimas, po dviejų – tylus pyktis, o po trijų – „kodėl aš sutikau?“. Taigi keleivinių mikroautobusų nuoma tai labai svarbus procesas, kuriam reikia skirti nemažai laiko. 

Mikroautobusas šeimos kelionei – kodėl žmonės nusivilia per vėlai

Dažniausiai visi galvoja apie vietas: 8, 9 ar 16. Kartais dar apie bagažinę. Bet beveik niekas nesusimąsto apie tai, kaip žmonės jausis sėdėdami ilgiau.

Paprastas pavyzdys: jei keliauji su vaikais, jie nemoka kentėti. Jie iškart reaguoja. Jei nepatogu, jei karšta, jei nesimato pro langą, jei sėdynė per kieta – jie ne lauks, kol „privažiuosim“. Jie tau tai praneš kas penkias minutes.

O suaugusieji dažnai „praryja“ diskomfortą tyliai. Bet būtent tada ir prasideda atmosfera, kurioje nebesinori nei sustoti kavos, nei daryti nuotraukų, nei džiaugtis pačiu keliu.

Ta viena detalė, kurią pamiršta net patyrę: kaip atrodo sėdynės, o ne kiek jų yra

Kai žmonės kalba apie mikroautobusą šeimai, dažniausiai skamba taip: „Svarbu, kad visi tilptų.“ Bet realybėje svarbiau, kad visi jaustųsi normaliai.

Ir čia atsiranda skirtumas tarp „telpa“ ir „važiuoja laimingai“.

Dažnai pigesnių mikroautobusų salone sėdynės būna tiesiog… meh. Jos gali būti:

• per statmenos, todėl po 2 valandų skauda nugarą
• per siauros, todėl keliai pradeda spaustis
• be porankių, todėl visi „kovoja“ dėl vietos
• be normalaus atlošo kampo, todėl žmonės snaudžia pakreipę galvą ir pabunda pikti

Ir dar vienas dalykas, kuris labai realus: kai sėdynės per arti, žmonės pradeda vienas kitą erzinti dėl smulkmenų. Niekas neturi savo „oro“.

Jeigu kelionė 3–6 valandos, tai tampa svarbiau už bet ką.

Keleivinių mikroautobusų nuoma: kaip neapsigauti vien pagal nuotraukas

Nuotraukos dažnai gražios. Švarus salonas, tvarkingas vairas, šviesūs langai. Bet nuotrauka nepasako, kaip tu sėdėsi realiai. Todėl protingiausias sprendimas yra visai ne klausti „kiek vietų“, o klausti „kiek patogios tos vietos“.

Kai renkiesi, užduok nuomos įmonei kelis paprastus klausimus:

• ar yra porankiai,
• ar reguliuojasi atlošas,
• ar yra kondicionierius galinėje dalyje,
• ar gale sėdintys mato pro langą,
• ar yra USB įkrovimai bent priekyje.

Skamba kaip smulkmenos, bet jos būtent ir lemia, ar kelionė bus „wow, kaip faina“, ar „daugiau niekada“.

Mano patirtis: kai sutaupėm 20 eurų, bet praradom nuotaiką

Kartą pasirinkom pigesnį variantą, nes atrodė, kad „vis tiek tik kelionė“. Ir taip, sutaupėm. Bet po 90 minučių jau norėjosi sustoti ir išlipti visiems.

Vaikas užmigo ir atsikėlė su pykčiu, nes galva nuslydo. Žmona pradėjo sakyti, kad per karšta, nors priekyje buvo normalu. O aš supratau, kad neturiu kur ištiesti kojų, nes sėdynė priekyje buvo per arti.

Kelionė į priekį dar buvo pusė bėdos. Bet grįžtant visi jau buvo pavargę ir iškart pradėjo skųstis. Niekas nebenorėjo važiuoti ilgai, visi norėjo „greičiau namo“, nors dar prieš išvykstant svajojom apie sustojimus ir pasivaikščiojimą.

Kaip išsirinkti mikroautobusą, kad šeima norėtų pakartoti

Jeigu mikroautobusas šeimos kelionei tau reikalingas ne vienai dienai, sprendimas paprastas: rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, kaip jis bus jaučiamas viduje.

Žmonės dažnai perka ar nuomojasi emociją, o ne transportą. Nes galų gale šeimos kelionė yra buvimas kartu. Ir jeigu kelionė tampa nemaloni, visa savaitgalio nuotaika eina žemyn.

Geras mikroautobusas yra toks, kurį po kelionės prisimeni kaip dalį smagumo. Kur vaikai nesiginčija kas 5 minutes, kur suaugusieji nori kalbėtis, juoktis, klausytis muzikos.

Ir kai kitą kartą kas nors pasakys „gal vėl su mikroautobusu?“ – tu nenusikeiksi mintyse.

Tu sakysi: „jo, būtų gerai.“