Lietuviai vis dažniau kraustosi į užsienį – kur ieško naujo gyvenimo?

Kiekvienais metais vis daugiau lietuvių iškeliauja gyventi į užsienį. Vieni tai daro laikinai, kiti – visam laikui. Vieniems norisi naujo starto, kiti siekia stabilesnio darbo ar geresnių sąlygų šeimai. Ir nors išvykimas visada reiškia pokytį, vis daugiau žmonių sako, kad būtent tas žingsnis leido jiems pajusti gyvenimo pilnatvę.

Neretai tai nėra spontaniškas sprendimas. Dauguma ilgai svarsto, analizuoja, skaičiuoja. Kalba su pažįstamais, jau gyvenančiais svetur, ir tik tada pasiryžta išvykti. O kai kurie prisipažįsta – tiesiog norėjo išbandyti kažką naujo, išeiti iš komforto zonos ir pažiūrėti, kaip atrodo gyvenimas už Lietuvos ribų.

Kodėl žmonės ryžtasi išvykti

Finansiniai motyvai vis dar išlieka stipriausi. Didesnės pajamos, galimybė sutaupyti, palankesnės darbo sąlygos – tai priežastys, kurios dažniausiai minimos pokalbiuose apie emigraciją. Tačiau vis dažniau išgirstame ir kitokius pasakojimus.

Kai kas išvyksta dėl saugumo, sveikatos priežiūros ar norėdamas suteikti vaikams geresnį išsilavinimą. Kiti tiesiog jaučia, kad Lietuvoje pasiekė „lubas“ – kad nebėra kur toliau augti profesiškai ar asmeniškai.

Dažniausiai minimos priežastys:

• Didesnės darbo užmokesčio galimybės
• Aiškesnės socialinės garantijos
• Noras susipažinti su naujomis kultūromis
• Švaresnė aplinka ir geresnė infrastruktūra
• Šeimos susijungimas su jau išvykusiais artimaisiais

Populiariausios kryptys: Vokietija, Skandinavija ir Airija

Vokietija jau daugelį metų yra viena mėgstamiausių lietuvių krypčių. Ten galima rasti ne tik darbo, bet ir bendruomeniškumo. Daug miestuose jau įsitvirtino lietuviškos parduotuvės, mokyklėlės, bendruomenės centrai. Tai padeda greičiau pritapti, nejausti atskirties ir išsaugoti ryšį su savomis šaknimis.

Skandinavijos šalys, ypač Norvegija ir Švedija, traukia žmones dėl ramybės ir tvarkos. Ten gyvenimas teka lėčiau, o žmonės vertina balansą tarp darbo ir poilsio. Lietuviai, gyvenantys šiose šalyse, dažnai pasakoja, kad išmoko daugiau laiko skirti šeimai, gamtai ir paprastiems dalykams.

Tuo tarpu Airija vis dar patraukli tiems, kurie nori greitai įsitvirtinti darbo rinkoje. Kalbos barjeras mažesnis, o lietuvių bendruomenė – viena stipriausių Europoje.

Kaip pasiruošti išvykimui

Persikraustymas į kitą šalį – tai ne tik bilietai ir lagaminai. Tai procesas, kuriam reikia pasiruošti. Rekomenduojama bent kelis mėnesius iš anksto suplanuoti, ką pasiimti, kaip susitvarkyti dokumentus ir kur gyvensite pirmosiomis savaitėmis.

Svarbu atkreipti dėmesį į logistiką, ypač jei išsivežate daiktus, baldus ar net automobilį. Patikimas pervežimas gali sutaupyti daug nervų. Štai kodėl daugelis pasirenka paslaugas, kurios užtikrina, kad krovinių parvežimas ir vežimas į Vokietiją vyktų sklandžiai – taip daiktai pasiekia naujus namus laiku ir saugiai.

Dar keli patarimai būsimiems emigrantams:

• Susiraskite vietos bendruomenes „Facebook“ ar „Reddit“ grupėse – jose rasite patarimų ir net darbo pasiūlymų
• Įsidiekite vietinių institucijų programėles – padės tvarkytis su biurokratija
• Nepamirškite pasirūpinti sveikatos draudimu ir banko sąskaita

Naujas gyvenimas – nauji potyriai

Pirmieji mėnesiai užsienyje dažnai būna sunkiausi. Tenka priprasti prie naujos kalbos, tvarkos, net kitokio požiūrio į darbą. Tačiau po kurio laiko daugelis sako – būtent šie iššūkiai sustiprino juos labiausiai.

Nors ilgesys gimtinės visada lieka širdyje, gyvenimas svetur leidžia pažinti save iš naujo. Daug kas atranda naujų pomėgių, pradeda mokytis vietos kalbos, įgyja naujų draugų. O kai kurie po metų ar dvejų sugrįžta į Lietuvą – jau su patirtimi, kitokiu požiūriu ir naujais tikslais.

Emigracija nebėra tik pabėgimas nuo problemų. Dabar tai – galimybė susikurti gyvenimą taip, kaip norisi. Tiems, kurie pasiryžta, svarbiausia nebijoti. Nes tik per žingsnį į nežinomybę atsiveria galimybė pamatyti, kiek daug dar galima nuveikti.