KODĖL ŽMONĖMS GYVYBIŠKAI REIKIA TEATRO?

Teatras yra pats socialiausias iš visų menų, nes jis negali gyvuoti be žiūrovų, todėl jis yra labiau priklausomas nuo auditorijos negu kiti meno žanrai. Ir tuo pačiu dėl savo socialumo jis gali daryti ir daro tiesioginį poveikį auditorijai. Todėl teatrui skirta gyventi tiek, kiek gyvens pati žmonija.

Kaip teatras veikia žiūrovus?

Akivaizdu, jog teatro menas visuomenei perteikia gyvenimo normas, elgesio taisykles, socialines-kultūrines vertybes, naujausias etines ir estetines naujoves. Visus šiuos veiksmus jis atlieka kosminiu greičiu, patikimai ir labai efektyviai. Savo siūlomas vertybes, dvasinius pasiūlymus jis perduoda per emocijas. Teatro misija – kuo anksčiau pastebėti būtinus sielų pokyčius ir juos paleisti į meninės šviesos eterį.

Kodėl klysta tie, kurie teigia, jog teatras ateityje išnyks?

Skeptikai mano, jog dėl komercinio meno ir socialinių tinklų įsigalėjimo išmaniuosiuose įrenginiuose jau nebetoli ta diena, kai teatras pasidarys nebereikalingas. Tačiau tai negali būti tiesa. Netgi atvirkščiai, teatras bus dar labiau reikalingas nei šiandien. Nes negyvos technologijos negali pakeisti gyvo teatro organizmo.

Įdomu ir tai, kad šiuo metu, kai profesionalus teatras dėl savo finansinių galimybių vis rečiau užsuka į provinciją, ant bangos kyla mėgėjų teatras, kuris mielai lanko rajonų centrų, miestelių ir kaimo kultūros namų scenas. Į mėgėjų aktorių spektaklius plūsta būriai gyvo kontakto išsiilgę žiūrovai. Tad išskirtinė teatro reikšmė socialiniame gyvenime yra akivaizdžiai įrodyta.

Iš ko kyla teatro magija?

Teatro magija, kurios neįmanoma keliais žodžiais apsakyti, kyla iš to, kad jame veikia kelių menų sintezė – tai muzika, dailė, fotografija, gera literatūrinė medžiaga, šviesų dizainas ir kt. O pagrindinė teatro jėgos išreiškimo priemonė yra aktoriai, kurie žiūrovams savo psichotechnikos ir jausmų dėka perduoda tai, ką jiems norima perteikti meninės tikrovės įtaigos būdu.

Teatras yra labai galingas todėl, kad žiūrovas, stebėdamas veiksmą scenoje, save sutapatina su vienu ar kitu personažu. Jei spektaklyje aptariamos didingos, aukštų jausmų diktuojamos temos, tada žiūrovai patiria katarsio – savaiminio sielos apsivalymo efektą. Tas efektas toks galingas, kad žiūrovams jį norisi patirti dar… ir dar kartą, todėl jų susitikimai su teatru vyksta nuolat.