Ką teisinės paslaugos įmonėms sutaupo realiai: pinigus, laiką ar nervus?

Kartą kalbėjau su žmogumi, kuris turi mažą komandą ir gerą tempą. Pardavimai juda, klientai rašo, darbai stumiasi. Ir tada jis pasakė sakinį, kurį girdžiu per dažnai: „teisininką pasikviesiu, kai reikės“. Po savaitės jam „prireikė“. Ne šiaip klausimo, o situacijos, kurioje jis staiga suprato, kad vėluoja. Ir kai vėluoji, viskas kainuoja brangiau.

Čia ir yra esmė. Teisinės paslaugos įmonėms nėra apie „popierius“. Jos apie ramybę. Apie tai, kad verslas juda į priekį, o galvoje nesėdi baimė, jog vienas laiškas gali sugadinti mėnesį.

Pinigai išteka tyliai, kai sutartyje lieka skylė

Kai verslas pradeda uždirbti, atsiranda natūralus pasitikėjimas. „Su šitu klientu viskas bus gerai“. „Jie rimti“. „Jis sakė, kad sumokės“. Ir dažnai sumoka. Tik bėda ta, kad užtenka vieno karto, kai nesumoka, ir tada pradedi mokytis iš naujo.

Man teko matyti atvejį, kai įmonė atliko darbus, išrašė sąskaitą, o klientas dingo. Ir nieko čia dramatiško, kol nepradedi skaityti susitarimo. Ten nebuvo aiškaus termino, nebuvo aiškios atsakomybės, nebuvo aiškios tvarkos, kas vyksta, jei vėluojama. Įmonė bandė spausti mandagiai, tada griežčiau, tada emocingai. Laikas bėgo, pinigai negrįžo.

Teisinė pagalba tokiose vietose veikia kaip užraktas ant durų. Gal niekas ir nebandys jų laušti, bet kai bandys, tu nenori stovėti su plikomis rankomis.

Laikas dingsta ne teisme, o kasdienėse smulkmenose

Įmonės retai pralaimi vien dėl vieno didelio konflikto. Dažniau pralaimi per kasdienes smulkmenas: pataisyk šitą sakinį, perrašyk tą punktą, paaiškink klientui, kodėl negali, atsakyk į pretenziją, suderink sąlygas su partneriu. Ir visur reikia galvoti, kad neprisikalbėtum.

Kai neturi paruoštų šablonų ir aiškios tvarkos, kiekvienas susitarimas tampa nauju projektu. Tada vadovas pats tampa „teisininku iš reikalo“. Ir štai kas įvyksta: jis vakarais sėdi prie sakinių, kurių nenori rašyti, o ryte vėl eina pardavinėti ir dirbti.

Teisinės paslaugos įmonėms dažnai duoda paprastą dalyką: paruoštą kelią. Tu eini juo greičiau, mažiau suklumpi, mažiau perrašinėji.

Nervai sudega per vieną keistą žinutę iš kliento

Yra toks laiškas, kurio niekas nenori: „Jūs padarėte ne taip, mes nesutinkame, reikalaujame…“ Net jei tu žinai, kad viską padarei gerai, kūnas sureaguoja pirmas. Prispaudžia, pakyla tonas, norisi atsakyti iškart.

Šitoje vietoje teisinė pagalba yra kaip žmogus, kuris paima tavo emociją ir paverčia ją tekstu, kurį galima siųsti. Ramiai, aiškiai, be perteklinių sakinių. Ir svarbiausia, be frazių, kurios vėliau tau patiems atsisuka.

Vienas verslininkas man prisipažino: „aš supratau, kad nenoriu laimėti ginčo, aš noriu jo neturėti“. Čia labai tikslu. Daugeliui svarbiausia, kad galva būtų švari ir komanda galėtų dirbti.

Kada pagalba atsiperka greičiausiai

Dažniausiai greičiausiai atsiperka tada, kai:

pradedi dirbti su didesnėmis sumomis
pasirašinėji sutartis reguliariai
turi komandą, net jei maža
pardavinėji paslaugą, kur klientas mėgsta „dar truputį nemokamai“
priimi užklausas per svetainę ir renkiesi duomenis

Čia nereikia laukti, kol bus bėda. Užtenka matyti, kad verslas juda ir tau reikia atramos, kuri nenuvargina.

Kas pasikeičia, kai turi savo teisininką ar komandą šalia

Pasikeičia tonas. Tu pradedi drąsiau sakyti „čia mūsų tvarka“. Tu lengviau uždarai projektus. Tu greičiau atsirenki klientus. Ir keista, bet santykiai su normaliais klientais pagerėja, nes viskas aiškiau nuo pradžios.

Jei nori augti be nuolatinio vidinio spaudimo, teisinės paslaugos įmonėms tampa ne išlaida, o įprotis. Įprotis saugoti savo laiką, savo pinigus ir savo nervus. Ir kai tai susidėlioja, verslas pagaliau pradeda jaustis kaip tavo, o ne kaip nuolatinis gesinimas.