Kvietimas teikti projektų paraiškas koncepcijoms įgyvendinti
Spausdinti

Darnaus vystymosi darbotvarkė

Vystomasis bendradarbiavimas - tai neatskiriama išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, ir integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Kova su skurdu, parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei, demokratijai, įstatymų viršenybei ir geram valdymui yra neatsiejama šios politikos dalis.

Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, 2000 m. Jungtinių Tautų Organizacija (JT) sušaukė Tūkstantmečio viršūnių susitikimą Niujorke, kuriame dalyvavo valstybių ir vyriausybių vadovai, kiti aukšto lygio atstovai iš 189 šalių. Susitikime pasaulio lyderiai patvirtino apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Jie prisiėmė kolektyvinę atsakomybę siekti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga.

Per Viršūnių susitikimą pasaulio lyderiai priėmė Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kuri apibrėžė XXI a. vystymosi darbotvarkės vertybes, principus ir tikslus. Deklaracija patvirtintas valstybių pasitikėjimas Jungtinių Tautų Organizacija ir Jungtinių Tautų Chartija - taikos pasaulyje užtikrinimo garantais. Valstybės ir jų lyderiai prisiėmė atsakomybę gerbti žmogaus orumą, lygybės ir teisingumo principus. Deklaracijoje įtvirtintas įsipareigojimas kurti naują globalią partnerystę kovai su skurdu ir numatyti vystymosi tikslai iki 2015 m., kuriuos vėliau imta vadinti Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT).

Per pastarąjį dešimtmetį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų buvo pasiekta nemaža pažanga mažinant skurdą, vaikų ir gimdyvių mirtingumą, didinant pradinio išsilavinimo prieinamumą, tačiau iki šiol aktuali išlieka bado ir nepakankamos mitybos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problema, ribotos galimybės įsigyti vaistų, tinkamų sanitarinių sąlygų ir higienos trūkumas, nepakankamas pradinio ir vidurinio ugdymo lygis, socialinės apsaugos neprieinamumas, pagarbos žmogaus teisėms stoka, nelygios galimybės, įskaitant ir lyčių nelygybę, klimato kaitos poveikis. Šie klausimai išlieka svarbūs ir naujoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.

1. Panaikinti ypač didelį skurdą ir badą

Nuo 1990 m. iki 2010 m. skurdas pasaulyje sumažėjo beveik perpus ir šis rodiklis gerėja nuolatos –  dabar žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,25 dolerių per dieną, yra 1 mlrd. mažiau. Tačiau 836 mln. žmonių pasaulyje vis dar gyvena žemiau skurdo ribos. Nors 72 iš 129 pasaulio šalių sugebėjo sumažinti žmonių, kenčiančių nuo bado skaičių perpus, tačiau 795 mln. žmonių arba beveik 15 proc. pasaulio gyventojų, vis dar gyvena bado sąlygomis.

2. Užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą

Pasaulinis 15-24 m. amžiaus jaunuolių raštingumas pakilo nuo 83 proc. 1990 m. iki 91 proc. 2015 m. Besivystančiuose regionuose nuo 1990 m. iki 2015 m. vaikų, lankančių pradines mokyklas, skaičius išaugo nuo 83 proc. iki 91 proc., tačiau 57 mln. pradinio mokyklinio amžiaus vaikų – iš jų daugiau nei pusė gyvena Užsacharės Afrikoje – vis dar nelanko mokyklos. Suteikti pagalbą šiems vaikams – dažniausiai mergaitėms, vargšams, gyvenantiems nutolusiose zonose ar priklausantiems kitai pažeidžiamai grupei, yra tikras iššūkis.

3. Skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau teisių moterims

Tūkstantmečio vystymosi tikslų, tarptautinių bei nacionalinių pastangų dėka besivystančiose šalyse mokyklas šiandien lanko daug daugiau mergaičių nei prieš 15 metų.  Daugiau teisių moterims suteikimas visuomenėje lemia skurdo mažėjimą, gamybos ir namų ūkių pajamų augimą, geresnę vaikų sveikatą ir aukštesnį švietimo lygį. Tačiau moterys kai kuriuose pasaulio regionuose ir toliau diskriminuojamos, o jų ekonominė ir kultūrinė padėtis yra prasta, laisvė nuolat ribojama. Lyčių lygybės užtikrinimas lieka vienu didžiausių XXI amžiaus iššūkių.

4. Sumažinti vaikų mirtingumą

2015 m. vaikų iki penkerių metų mirštamumas sumažėjo daugiau negu dvigubai (nuo 90 ik 43 mirčių tūkstančiui gyventojų). Pagrindinės mirštamumo priežastys – nevisavertė mityba, kvėpavimo takų infekcijos, įvairios užkrečiamosios ligos, kurių galima išvengti, užtikrinant geresnes mitybos ir sveikatos priežiūros sąlygas. 2000-2014 metais besivystančiuose regionuose nuo tymų buvo paskiepyta daugiau nei 20 mln. vaikų, o susirgimų atvejų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 67 proc. Nepaisant šių svarbių ir reikšmingų pasiekimų, 2015 metais nesulaukę penkerių metų kasdien miršta 16 000 vaikų (dėl priežasčių, kurioms yra būdų sustabdyti), todėl vaikų mirtingumo mažinimas išlieka vienu iš svarbiausių tikslų remiant besivystančias šalis.

5. Stiprinti gimdyvių sveikatą

Gimdančių moterų mirštamumo rodikliai nuo 1990 m. nuolat gerėjo - 1990 m. pasaulyje 100 000 gyvų naujagimių tekdavo 380 mirusių gimdyvių, tuo tarpu 2013 m. šis skaičius sumažėjo 45 proc. ir siekė 210 mirusių gimdyvių 100 000 naujagimių. Tačiau nepaisant šio progreso, gimdančių moterų mirštamumo lygis išlieka pakankamai aukštas ir neatitinka Tūkstantmečio vystymosi tiksluose užsibrėžto 75 proc. gimdyvių mirštamumo sumažinimo. Aukštą gimdyvių mirštamumo lygį lemia prasta skurstančių šalių sveikatos apsaugos sektoriaus būklė, būtiniausių medikamentų stoka, kvalifikuotų medicinos ekspertų trūkumas.

6. Kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis

Pasaulyje ŽIV infekcija naujai infekuotų žmonių skaičius nuolat mažėja ir daugėja gydymo galimybių. Naujų ŽIV infekcijų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 3,5 mln. atvejų 2000 m. iki 2,1 mln. atvejų 2013 m. Per pastaruosius 15 metų sėkmingos pastangos kovojant su maliarija leido išsaugoti daugiau nei 6,2 mln. žmonių gyvybių.

7. Užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą

Plėtra nėra tvari, jei ji kenkia aplinkai, eikvoja gamtos išteklius ir didina pažeidžiamumą stichinių nelaimių atveju. Skurdžiai gyvenantys žmonės dažnai naudoja gamtos išteklius labai destruktyviai: šiukšlės ir nuotekos dažniausiai išpilamos gyvenamojoje teritorijoje, neapdairiai plečiami dirbamosios žemės plotai, kertami ir deginami miškai. Dėl to užteršiami geriamojo vandens telkiniai, mažėja gamtiniai ištekliai, didėja skurstančiųjų skaičius. Nors žmonių, gyvenančių lūšnynuose, skaičius tarp 2000 ir 2014 m. sumažėjo nuo 39,4 proc. iki 29,7 proc., o galimybėmis naudoti geresnės kokybės vandenį 2015 m. turi 91 proc. planetos gyventojų (lyginant su 76 proc. 1990 m.), praradimų biologinės įvairovės bei gamtos išteklių srityje sustabdyti nepavyko. Visuotinis šių problemų suvokimas nuolatos didėja, todėl ir ateityje turi būti skiriamas didelis dėmesys šioms sritims.

8. Plėsti pasaulinę partnerystę vystymosi labui

Siekiant skatinti pasaulinę partnerystę vystymosi labui padaryta didelė pažanga: pagerėjo besivystančių šalių prieiga prie rinkų ir technologijų, o jų skolos sumažėjo. Ekonomiškai pažangių pasaulio valstybių teikiama oficiali parama vystymuisi 2000-2014 m. padidėjo 66 proc. ir 2014 m. pasiekė aukščiausią iki šiol 135,2 mlrd. JAV dolerių ribą. 2014 m. 79 proc. iš besivystantiems regionams priklausančių valstybių importuojamos prekės ekonomiškai pažangiose pasaulio valstybėse nebuvo apmokestintos jokiais muito mokesčiais.

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio ekonominė padėtis ganėtinai pasikeitė. Padidėjo besivystančių šalių skirtumai, kylančių rinkos ekonomikos šalių augimas tapo labai svarbia pasaulio ekonomikos plėtros dalimi. Kai kurios besivystančios šalys (pvz. Kinija, P. Korėja, Meksika) pačios tapo paramos teikėjomis ir svarbiomis partnerėmis vystomajame bendradarbiavime. Tačiau dar daugelyje pasaulio regionų, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir kitose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, vyrauja skurdas ir badas. Ten daug žmonių kenčia dėl politinio nestabilumo, pilietinių karų ir ekonominio nuosmukio.

2015 m. rugsėjo 25 dieną vykusiame JT Viršūnių susitikime dalyvavę daugiau kaip 150 valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę ir naujuosius Darnaus vystymosi tikslus, kurie pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Nors Tūkstantmečio vystymosi tikslai daug prisidėjo prie skurdo mažinimo visame pasaulyje, tačiau atsakomybę jie pirmiausia numatė besivysčiusioms šalims ir neturėjo vieningos įgyvendinimo strategijos. Naujoji darbotvarkė yra daug ambicingesnė ir numato konkrečius veiksmus ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms šalims.

Svarbiausi naujosios Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. elementai:

  • Naujieji Darnaus vystymosi tikslai numato konkrečius veiksmus besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims, o veiksmų spektras apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas - ekonominę, socialinę, aplinkosauginę. Esminis naujosios darbotvarkės principas yra „nepalikti nei vieno“ – tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms. Numatyta naujus darnaus vystymosi tikslus įgyvendinti iki 2030 m.
  • Naują vystymosi darbotvarkę sudaro preambulė, deklaracija, 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, monitoringas ir peržiūra.
  • Preambulėje kalbama apie penkis esminius naujosios vystymosi darbotvarkės elementus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai (angliškai vadinami 5Ps – people, planet, prosperity, peace, partnership).
  • Įgyvendinimo priemonių dalis yra labai išsami – jos numatytos prie kiekvieno iš 16 tikslų, taip pat yra atskiras 17 tikslas tik dėl šių priemonių, o papildomai joms skirta ir atskira dokumento dalis.
  • Naujoji darbotvarkė turės nuoseklią pažangos stebėsenos ir tikslų peržiūros sistemą. Stebėsena bus vykdoma trimis lygiais – nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija bus JT Aukšto lygio politinis forumas, kuriam bus teikiamos savanoriškos ataskaitos. Siekiant kokybiškos stebėsenos, nemažu iššūkiu bus mažiau išsivysčiusių šalių statistikos tarnybų sustiprinimas, nes tinkamam pažangos matavimui reikės itin gero duomenų rinkimo ir apdorojimo. Indikatorių, kurie bus naudojami įvertinti pažangą siekiant tikslų įgyvendinimo, kūrimo procesas dar nėra baigtas. Jų rengimui vadovauja JT Statistikos komisija, kuri darbą planuoja baigti iki 2016 m. kovo mėn.

Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m.:

  1. Panaikinti visų formų skurdą;
  2. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį;
  3. Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę;
  4. Užtikrinti visaapimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;
  5. Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites;
  6. Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją;
  7. Užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos, patikimos, darnios ir modernios energijos;
  8. Skatinti tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą ir tinkamą darbą;
  9. Plėtoti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir skatinti inovacijas;
  10. Sumažinti nelygybę valstybėse ir tarp valstybių;
  11. Padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias ir darnias;
  12. Užtikrinti darnaus vartojimo ir gamybos modelius;
  13. Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų;
  14. Išsaugoti ir darniam vystymui naudoti vandenynų ir jūrų išteklius;
  15. Saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą;
  16. Skatinti taikias visuomenes darniam vystymuisi, užtikrinti prieigą prie teisingumo visiems ir sukurti efektyvias, atskaitingas visų lygių institucijas;
  17. Stiprinti vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir pagyvinti globalią partnerystę darniam vystymuisi.

Rengiantis naujos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir naujųjų Darnaus vystymosi tikslų priėmimui, buvo svarbu susitarti dėl jų įgyvendinimo finansinių ir nefinansinių  priemonių. Tuo tikslu 2015 m. liepos 13-16 d. buvo sušaukta JT Trečioji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija, kuria siekta įvertinti 2002 m. Monterėjaus konsensuso ir 2008 m. Dohos deklaracijos dėl vystymosi finansavimo įgyvendinimo pažangą, aptarti naujus vystymosi finansavimo iššūkius bei numatyti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo priemones.

Konferencijoje dalyvavusios 193 šalys priėmė Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, kuri yra integrali Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. dalis. Ją sudaro daugiau kaip šimtas konkrečių finansinių ir nefinansinių priemonių, kuriomis siekiama panaikinti skurdą ir badą, sumažinti socialinę nelygybę, užtikrinti lygias moterų teises, apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, kovoti su klimato kaita, išsaugoti gamtinius resursus. Skaičiuojama, kad Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui kasmet reikės iki 3 trilijonų JAV dolerių.

Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje suformuluotos šios pagrindinės Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo priemonės:

  • Šalies vidaus viešieji finansai - jų mobilizavimas įgyvendinant vystymosi tikslus yra vienas iš pagrindinių šios darbotvarkės elementų. Šalys sutarė plėsti mokestinę bazę, kad užtikrinti vidaus pajamas, būtinas esminių valstybės projektų sveikatos, švietimo, infrastruktūros plėtros srityse finansavimui. Taip pat susitarta gerinti mokesčių surinkimą bei kovoti su mokesčių vengimu bei nelegaliais pinigų srautais.
  • Vidaus ir tarptautiniai privataus verslo finansai - darbotvarkėje pažymėta bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi svarba. Sukūrus tinkamą teisinę aplinką, privataus verslo investicijos į svarbius infrastruktūros projektus, tokius kaip energetikos, transporto ir t.t., bei technologijų sklaida gali tapti svariu vystymosi finansavimo elementu.
  • Tarptautinė oficiali parama vystymuisi – ji toliau lieka svarbiu finansavimo šaltiniu mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims. Daugelis išsivysčiusių šalių, taip pat ir Europos Sąjunga (kolektyviniu įsipareigojimu) patvirtino 0,7% oficialios paramos vystymuisi santykio su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (OPV/BNP) įsipareigojimus bei 0,15-0,20% OPV/BNP įsipareigojimus mažiausiai išsivysčiusioms šalims.
  • Tarptautinė prekyba - pažymimas Pasaulio prekybos organizacijos vaidmuo užtikrinant universalias, taisyklėmis pagrįstas, atviras, skaidrias, nuspėjamas, nediskriminacinės prekybos sąlygas.
  • Valstybių įsiskolinimo sprendimo klausimai – akcentuojama, kad šie klausimai turi būti sprendžiami bendradarbiaujant su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu.
  • Sisteminiai klausimai – pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos nuoseklumą vystymuisi tarp skirtingų politikos sričių. Kaip vienas iš svarbių elementų yra migracijos klausimai.
  • Bendradarbiavimas mokslo, technologijų, inovacijų ir gebėjimų ugdymo srityje.

Šiuo metu Jungtinės Tautos kartu su valstybėmis narėmis, pilietinės visuomenės, verslo ir kitais socialiniais partneriais dalyvauja pasaulinėje diskusijoje dėl naujojo visuotinio klimato kaitos susitarimo. Siekiama susitarti dėl ambicingo ir ilgalaikio privalomo susitarimo, kuriuo efektyviai būtų sprendžiami klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, finansų, technologijų kūrimo ir perdavimo, gebėjimų stiprinimo, veiksmų skaidrumo bei paramos klausimai. Taip pat būtų nustatyti ambicingi nacionaliniu lygmeniu apibrėžti klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai.

2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. valstybių vadovai su delegacijomis susirinko Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) Paryžiuje, kur buvo pasirašytas naujas visuotinis klimato kaitos susitarimas, įsigaliosiantis nuo 2020 metų ir pakeisiantis dabartiniu metu taikomą Kioto protokolą.

Šioje pasaulinėje iniciatyvoje dalyvauja daugiau kaip 160 šalių ir 54 tarptautinės organizacijos. Partnerystę organizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Jungtinių Tautų vystymosi programa.  Globalios partnerystės tikslas – stiprinti valstybių donorių ir šalių, paramos gavėjų vystomojo bendradarbiavimo koordinavimąsi siekiant panaikinti skurdą. Ypatingas dėmesys skiriamas šalių partnerių atsakomybės, susitelkimo į rezultatus, skaidrumo ir atskaitomybės principų įgyvendinimui. Lietuva formaliai prisijungė prie Globalios partnerystės iniciatyvos 2014 m. sausio 30 d.

Siekdama, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis, Globali partnerystė savo veiklą glaudžiai sieja su kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis, kurių svarbiausios – Jungtinių Tautų vystomojo bendradarbiavimo forumas, G20 Vystymosi darbo grupė, Jungtinių Tautų vystymosi darbotvarkės po 2015 m. procesas.

Globali partnerystė buvo įsteigta Ketvirtajame aukšto lygio forume dėl  pagalbos veiksmingumo, kuris 2011 m. vyko Busane, Pietų Korėjoje. Pirmasis aukšto lygio Globalios partnerystės forumas vyko 2014 m. balandžio mėnesį Meksike, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Ši tarptautinė iniciatyva remiasi 2002 m. Monterėjaus konsensusu, 2003 m. Romos deklaracija dėl harmonizacijos, 2005 m. Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos efektyvumo ir 2008 m. Akros veiksmų programa.

Dokumentai