Spausdinti

Darnaus vystymosi darbotvarkė

Vystomasis bendradarbiavimas – tai neatskiriama išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, ir integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Kova su skurdu, parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei, demokratijai, įstatymų viršenybei ir geram valdymui yra neatsiejama šios politikos dalis.

2000 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio viršūnių susitikime Niujorke pasaulio lyderiai priėmė Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kuri  numatė vystymosi tikslus iki 2015 m., kuriuos vėliau imta vadinti Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT).

Nors įgyvendinant  Tūkstantmečio vystymosi tikslus buvo pasiekta nemaža pažanga, tačiau ne visi iš jų buvo įgyvendinti, o per tą laiką ženkliai pasikeitė pasaulio ekonominė padėtis. Padidėjo besivystančių šalių skirtumai, kylančių rinkos ekonomikos šalių augimas tapo labai svarbia pasaulio ekonomikos plėtros dalimi. Kai kurios besivystančios šalys (pvz. Kinija, P. Korėja, Meksika) pačios tapo paramos teikėjomis ir svarbiomis partnerėmis vystomajame bendradarbiavime. Tačiau dar daugelyje pasaulio regionų, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir kitose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, vyrauja skurdas ir badas. Ten daug žmonių kenčia dėl politinio nestabilumo, pilietinių karų ir ekonominio nuosmukio. Todėl 2015 m. rugsėjo 25 dieną vykusiame JT Viršūnių susitikime dalyvavę daugiau kaip 150 valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir naujuosius Darnaus vystymosi tikslus, kurie pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Nors Tūkstantmečio vystymosi tikslai daug prisidėjo prie skurdo mažinimo visame pasaulyje, tačiau atsakomybę jie pirmiausia numatė besivysčiusioms šalims ir neturėjo vieningos įgyvendinimo strategijos. Naujoji darbotvarkė yra daug ambicingesnė ir numato konkrečius veiksmus ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms šalims.

Svarbiausi naujosios Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. elementai:

  • Naujieji Darnaus vystymosi tikslai numato konkrečius veiksmus besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims, o veiksmų spektras apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas - ekonominę, socialinę, aplinkosauginę. Esminis naujosios darbotvarkės principas yra „nepalikti nei vieno nuošalyje“ – tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms. Numatyta naujus darnaus vystymosi tikslus įgyvendinti iki 2030 m.
  • Naują vystymosi darbotvarkę sudaro preambulė, deklaracija, 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, monitoringas ir peržiūra.
  • Preambulėje kalbama apie penkis esminius naujosios vystymosi darbotvarkės elementus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai (angliškai vadinami 5Ps – people, planet, prosperity, peace, partnership).
  • Naujoji darbotvarkė turi nuoseklią pažangos stebėsenos ir tikslų peržiūros sistemą. Stebėsena bus vykdoma trimis lygiais – nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija yra JT Aukšto lygio politinis forumas, kuriam teikiamos savanoriškos Darbotvarkės 2030 įgyvendinimo ataskaitos.

Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m.:

  1. Panaikinti visų formų skurdą;
  2. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį;
  3. Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę;
  4. Užtikrinti visaapimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;
  5. Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites;
  6. Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją;
  7. Užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos, patikimos, darnios ir modernios energijos;
  8. Skatinti tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą ir tinkamą darbą;
  9. Plėtoti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir skatinti inovacijas;
  10. Sumažinti nelygybę valstybėse ir tarp valstybių;
  11. Padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias ir darnias;
  12. Užtikrinti darnaus vartojimo ir gamybos modelius;
  13. Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų;
  14. Išsaugoti ir darniam vystymui naudoti vandenynų ir jūrų išteklius;
  15. Saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą;
  16. Skatinti taikias visuomenes darniam vystymuisi, užtikrinti prieigą prie teisingumo visiems ir sukurti efektyvias, atskaitingas visų lygių institucijas;
  17. Stiprinti vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir pagyvinti globalią partnerystę darniam vystymuisi.

Rengiantis naujos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir naujųjų Darnaus vystymosi tikslų priėmimui, buvo svarbu susitarti dėl jų įgyvendinimo finansinių ir nefinansinių  priemonių. Tuo tikslu 2015 m. liepos 13-16 d. buvo sušaukta JT Trečioji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija, kuria siekta įvertinti 2002 m. Monterėjaus konsensuso ir 2008 m. Dohos deklaracijos dėl vystymosi finansavimo įgyvendinimo pažangą, aptarti naujus vystymosi finansavimo iššūkius bei numatyti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo priemones.

Konferencijoje dalyvavusios 193 šalys priėmė Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, kuri yra integrali Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. dalis. Ją sudaro daugiau kaip šimtas konkrečių finansinių ir nefinansinių priemonių, kuriomis siekiama panaikinti skurdą ir badą, sumažinti socialinę nelygybę, užtikrinti lygias moterų teises, apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, kovoti su klimato kaita, išsaugoti gamtinius resursus. Skaičiuojama, kad Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui kasmet reikės iki 3 trilijonų JAV dolerių.

Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje suformuluotos šios pagrindinės Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo priemonės:

  • Šalies vidaus viešieji finansai – jų mobilizavimas įgyvendinant vystymosi tikslus yra vienas iš pagrindinių šios darbotvarkės elementų. Šalys sutarė plėsti mokestinę bazę, kad užtikrinti vidaus pajamas, būtinas esminių valstybės projektų sveikatos, švietimo, infrastruktūros plėtros srityse finansavimui. Taip pat susitarta gerinti mokesčių surinkimą bei kovoti su mokesčių vengimu bei nelegaliais pinigų srautais.
  • Vidaus ir tarptautiniai privataus verslo finansai – darbotvarkėje pažymėta bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi svarba. Sukūrus tinkamą teisinę aplinką, privataus verslo investicijos į svarbius infrastruktūros projektus, tokius kaip energetikos, transporto ir t.t., bei technologijų sklaida gali tapti svariu vystymosi finansavimo elementu.
  • Tarptautinė oficiali parama vystymuisi – ji toliau lieka svarbiu finansavimo šaltiniu mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims. Daugelis išsivysčiusių šalių, taip pat ir Europos Sąjunga (kolektyviniu įsipareigojimu) patvirtino 0,7% oficialios paramos vystymuisi santykio su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (OPV/BNP) įsipareigojimus bei 0,15-0,20% OPV/BNP įsipareigojimus mažiausiai išsivysčiusioms šalims.
  • Tarptautinė prekyba – pažymimas Pasaulio prekybos organizacijos vaidmuo užtikrinant universalias, taisyklėmis pagrįstas, atviras, skaidrias, nuspėjamas, nediskriminacinės prekybos sąlygas.
  • Valstybių įsiskolinimo sprendimo klausimai – akcentuojama, kad šie klausimai turi būti sprendžiami bendradarbiaujant su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu.
  • Sisteminiai klausimai – pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos suderinamumą  vystymuisi tarp skirtingų politikos sričių. Kaip vienas iš svarbių elementų yra migracijos klausimai.
  • Bendradarbiavimas mokslo, technologijų, inovacijų ir gebėjimų ugdymo srityje.

Šioje pasaulinėje iniciatyvoje dalyvauja daugiau kaip 160 šalių ir 54 tarptautinės organizacijos. Partnerystę organizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Jungtinių Tautų vystymosi programa.  Globalios partnerystės tikslas – stiprinti valstybių donorių ir šalių, paramos gavėjų vystomojo bendradarbiavimo koordinavimąsi siekiant panaikinti skurdą. Ypatingas dėmesys skiriamas šalių partnerių atsakomybės, susitelkimo į rezultatus, skaidrumo ir atskaitomybės principų įgyvendinimui. Lietuva formaliai prisijungė prie Globalios partnerystės iniciatyvos 2014 m. sausio 30 d.

Siekdama, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis, Globali partnerystė savo veiklą glaudžiai sieja su kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis, kurių svarbiausios – Jungtinių Tautų vystomojo bendradarbiavimo forumas, G20 Vystymosi darbo grupė, Jungtinių Tautų vystymosi darbotvarkės po 2015 m. procesas.

Globali partnerystė buvo įsteigta Ketvirtajame aukšto lygio forume dėl  pagalbos veiksmingumo, kuris 2011 m. vyko Busane, Pietų Korėjoje. Pirmasis aukšto lygio Globalios partnerystės forumas vyko 2014 m. balandžio mėnesį Meksike, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Ši tarptautinė iniciatyva remiasi 2002 m. Monterėjaus konsensusu, 2003 m. Romos deklaracija dėl harmonizacijos, 2005 m. Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos efektyvumo ir 2008 m. Akros veiksmų programa.

Dokumentai