Spausdinti

Naujienos

Sukurta: 2021.01.25 / Atnaujinta: 2021.01.25 16:54

Lietuvos ambasadorė Armėnijoje – apie Lietuvos medikų pagalbą šaliai kovojant su COVID-19 ir reikalingą paramą

Permaininga istorija bei kultūriniu ir architektūriniu paveldu išsiskirianti Armėnija nepelnytai ilgai domino tik pavienius atkaklius lietuvių turistus ir buvo daugelio primiršta vieta Pietų Kaukazo regione. Tačiau situacija keičiasi, rašoma Vystomojo bendradarbiavimo platformos pranešime žiniasklaidai.

Nors ir nedideliais žingsniais, susidurdama su naujais iššūkiais ir kliūtimis, nedidelė ir tiek geografine, tiek geopolitine prasme izoliuota Armėnija pradeda naują etapą. Politinės permainos lėmė Armėnijos atsivėrimą ir ryžtą bendradarbiauti su Europa. Tad iš esmės Armėnijoje pakito ir diplomatinis darbas. Jis tapo intensyvus, įgavo naujos dinamikos ir naujų strateginių tikslų čia reziduojantiems Lietuvos atstovams.

Stasys Vaitonis kalbasi su Lietuvos Respublikos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Armėnijos Respublikoje Inga Stanyte-Toločkiene, 2019 metais deleguota į šią beveik tris milijonus gyventojų turinčią Kaukazo regiono šalį, rašoma Vystomojo bendradarbiavimo platformos pranešime žiniasklaidai.

– Ambasadore, kiek aktyvi Lietuvos ambasada Armėnijoje skatinant reformų darbotvarkę ir jos įgyvendinimą, palyginti su kitomis mūsų atstovybėmis?

– Turbūt reikėtų priminti bendrą Armėnijos kontekstą. Daugiau nei prieš dvejus metus, 2018-aisiais, šalyje įvyko daug kam netikėtas pokytis – taiki Aksominė revoliucija. Armėnijos visuomenė pasipriešino kai kurioms ryškėjusioms autoritarinėms tendencijoms ir išreiškė stiprią valią pokyčiams demokratijos, teisės viršenybės, kovos su korupcija srityse.

Nauja Vyriausybė, suformuota po revoliucijos, įsipareigojo įgyvendinti tai, ko reikalavo visuomenė. Tokia susiklosčiusi situacija sudarė palankią terpę į atsinaujinimo procesą įsitraukti demokratinėms Vakarų valstybėms, ypač ES narėms.

Armėnijoje pradėta vykdyti nemažai naujų projektų, buvo atidaromos naujos ambasados. Tarkime, vien šiemet, nepaisant pasaulinės pandemijos, Jerevane duris atvėrė trys naujos ES šalių narių ambasados su čia reziduojančiais ambasadoriais.

Stambieji donorai čia taip pat labai stipriai didina vystomojo bendradarbiavimo, techninės ir finansinės paramos apimtis. Kalbu ne tik apie ES šalis, tokias kaip Vokietija, Prancūzija ar Švedija, bet ir apie JAV. Tai yra pačios stambiausios vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos dalyvės.

Jeigu grįžtume prie Lietuvos vaidmens, mūsų šalis šiame kontekste taip pat stengėsi gana reikšmingai didinti savo paramą, ypač susijusią su technine ekspertize. Kita vertus, Lietuva nėra stambus donoras ir neretai žvalgantis į kitas šalis norėtųsi, kad vystomajam bendradarbiavimui skiriamas finansavimas būtų didesnis.

Manau, neturėtume į vystomąjį bendradarbiavimą žvelgti kaip į vienpusę dovaną. Absoliučiai kiekvienas Lietuvos įgyvendinamas projektas – nesvarbu, Armėnijoje ar kitose Rytų partnerystės šalyse – duoda naudos ir mūsų valstybei.

– Kokios mūsų veiklos sritys yra prioritetinės būtent šioje šalyje?

– Armėnijoje susitelkėme į sritis, kuriose matome potencialą įgyvendinti pokyčių ir kur pati Lietuva turi sėkmės istorijų, kuriomis gali pasidalyti, taip padėdama įgyvendinti tam tikras reformas.

Svarbiausios sritys yra kelios. Pirma, aplinkosauga, t. y. atliekų rūšiavimas, depozito sistema, kur Lietuva turi kuo didžiuotis visos ES mastu.

Kita sritis – transporto sauga, kur taip pat esame padarę gana didelę pažangą. Dar viena sritis, kuri kritiškai svarbi ir vienodai reikalinga tiek Lietuvai, tiek Armėnijai, – strateginė komunikacija: visuomenės informavimas, nepriklausoma žiniasklaida, informacinis visuomenės raštingumas ir kova su dezinformacija. Tai labai aktuali tema šiai šaliai, nes jokios reformos ir jų sėkmė nebus įmanoma, kol nebus įveikti iššūkiai, susiję su milžinišku dezinformacijos srautu.

Be abejo, šalia yra horizontalios temos, būdingos visai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkei. Tarkime, moterų įgalinimas, regionų plėtra ir panašiai.

– Šie metai turbūt neišvengiamai sujaukė visus planus ir pakoregavo darbotvarkę?

– Taip, šie metai išties neeiliniai. Pandemija lėmė netikėtas korekcijas, kurios gerokai pakeitė planus. Vis dėlto didžiuojamės, kad pavyko įgyvendinti labai gerų ir visuomenės matomų projektų. Apskritai tai buvo pačiai Lietuvai unikalūs darbai, atlikti humanitarinės pagalbos srityje.

Gegužę Lietuvos Vyriausybė nusprendė skirti paramą Rytų partnerystės šalims kovojant su COVID-19 pandemija. Tai buvo parama apsaugos priemonėmis: Lietuvoje pagaminti ir aukščiausius standartus atitinkantys apsauginiai veido skydeliai, skirti darbui vadinamosiose raudonosiose zonose – ligoninėse, kur dirbama su sunkiausiais pacientais.

Dėl logistinių iššūkių parama Armėnijai buvo atgabenta Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu „Spartan“. Šis žingsnis pačioje Armėnijoje buvo plačiai nušviestas ir pateiktas kaip pirmas labai aiškus ES narės atliktas pagalbos veiksmas kovoje su pandemija.

Tačiau pats didžiausias projektas, kuriuo galime pagrįstai didžiuotis, buvo medikų misija, organizuota birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Mūsų medikai ir ekspertai Armėnijoje praleido keturiolika dienų.

Pats pasirengimas ir planavimas nuo pirminės idėjos iki misijos dislokavimo užtruko irgi keturiolika dienų. Tad iš viso – dvidešimt aštuonios dienos. Tai buvo unikalus ir labai greitai įgyvendintas projektas. Lietuva tokio pobūdžio humanitarinės paramos dar nebuvo teikusi jokioje užsienio valstybėje. Kartu tai buvo unikalus projektas savanorystės prasme, nes visi ekspertai, gydytojai ir slaugytojai šioje misijoje dalyvavo savo noru, drąsiai ryžosi vykti į labai karštą tašką.

Tuo metu Armėnija buvo penkta ar šešta pasaulyje pagal per dvi savaites išaugusių naujų atvejų skaičių. Ligoninės jau buvo perpildytos, vietos medikai perdegę. Todėl tokia parama buvo labai svarbi ir reikalinga.

– Kaip pavyko taip operatyviai viską organizuoti ir suderinti?

– Kilus pirminei idėjai, labai greitai iš Lietuvos gavome signalą, kad tikrai yra norinčių ir galinčių atvykti medikų, turinčių atitinkamą specializaciją pagal Armėnijos poreikius. Šio projekto įgyvendinimas buvo unikalus ir žinant tai, kiek daug Lietuvos institucijų kartu dirbo, kad visa tai įvyktų.

Pradedant Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Finansų ministerija ir baigiant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.

Galiu atsiliepti tik pačiais gražiausiais žodžiais apie bendradarbiavimą, susitelkimą ir suvokimą, kad tai yra svarbus projektas, į kurį kiekvienas galime įnešti reikšmingą indėlį. Todėl ir pasirengimo greitis buvo labai didelis.

Misiją sudarė devyni medikai – gydytojai ir slaugytojai – bei trys ekspertai iš SAM bei KAM, nuo pat pirmųjų dienų dirbę operacijų centre ir valdant padėtį Lietuvoje. Medikai buvo iš trijų miestų – Vilniaus, Kauno ir Panevėžio, stambiausių Lietuvos ligoninių. Esu jiems be galo dėkinga. Jie negailėjo savęs ir rizikavo sveikata. Atvykę pamatė milžinišką intensyvumą ir naujų pacientų srautą, kurio Lietuvoje pavasarį dar nebuvome patyrę.

Kita vertus, lietuviai medikai pamatė, kaip veiktų mūsų pačių algoritmai esant tokiam dideliam spaudimui sveikatos apsaugos sistemai, ką reikėtų pritaikyti ruošiantis antrajai bangai Lietuvoje ir panašiai (interviu darytas spalio mėnesį – red. past.). Tai irgi tam tikros išmoktos pamokos, abipusė nauda. O Armėnijos institucijoms naudos davė ir Lietuvos ekspertų bei medikų parengtos rašytinės rekomendacijos: dėl gydymo taktikos, logistikos organizavimo, karštųjų taškų aprūpinimo reikiamomis priemonėmis.

– Kaip pasikeitė ES, taip pat kitų partnerių požiūris į Lietuvą, mūsų galimybes ir pajėgumą reaguoti į krizines situacijas?

– Kalbant apie tradicinę humanitarinę paramą, įprastai Lietuva skirdavo tam tikrą finansinę paramą tarptautinėms organizacijoms, kurios atsakingos už tiesioginį veiklų įgyvendinimą. Arba, kaip buvo gegužę, suteikiame paramą tam tikrais daiktais, dažniausiai gaminamais Lietuvoje. Medikų ir ekspertų misija, organizuota Armėnijoje, buvo pirmos Lietuvos įvykdytos humanitarinės operacijos pavyzdys.

Manau, sėkmingai įveikėme visas kliūtis ir išplėtėme Lietuvos galimybių ribas. Tikiu, kad šios misijos sėkmė visoms procese dalyvavusioms institucijoms suteikė papildomo pasitikėjimo. Lietuva pasirodė pajėgi labai greitai suteikti reikiamą ir tikslingą paramą.

Šis projektas buvo prasmingas ir užsienio partnerių akyse, todėl nebuvo sunku pritraukti papildomos paramos. Galiausiai tai tapo bendru Lietuvos, ES ir Švedijos Vyriausybės, kuri taip pat teikė paramą, projektu.

Be abejo, visa tai gana stipriai pakeitė ir pačios Armėnijos požiūrį į mus. Juo labiau kad po mūsų misijos dalyvavo kitos valstybės ir jų medikų komandos – Italijos, Prancūzijos, Vokietijos. Todėl tai yra visos ES laimėjimas, nes liepą darytoje apklausoje Armėnijos gyventojai pripažino, kad didžiausią paramą kovoje su pandemija suteikė būtent ES šalys narės, ir Lietuvos indėlis čia buvo išties didelis.

Sakyčiau, kad kartu pasikeitė ir stambiųjų donorų požiūris į mus. Iškart buvome įtraukti į kitų galimų projektų planavimą. Nesvarbu, ar tai būtų projektai ES, ar Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų agentūrų lygiu. Šie dideli dalyviai pamatė Lietuvą kaip pajėgų partnerį ir, viliuosi, kad užsimezgęs bendradarbiavimas nenutrūks.

– Dėkoju už pokalbį.

 

Jau po šio interviu, lapkričio pabaigoje, Lietuvos ambasada Armėnijoje atliko dar vieną misiją: suteikė humanitarinę paramą nuo karo Kalnų Karabache nukentėjusiems armėnams. Bendradarbiaujant su Armėnijos Raudonuoju Kryžiumi ir regionų savivaldos institucijomis, nukentėjusių gyventojų šeimoms, kurios laikinai atvyko iš Kalnų Karabacho į Armėniją arba laikinai priglaudė perkeltus armėnus, perduoti būtiniausių maisto produktų rinkiniai. Kalnų Karabacho konflikto kontekste Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 75 tūkst. eurų Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui.

 

Straipsnis publikuotas lrt.lt