Spausdinti

Naujienos

Sukurta: 2019.10.15 / Atnaujinta: 2019.10.23 16:49

Kijeve pristatytas naujas turistinis maršrutas, skirtas Krymo totorių istoriniam kultūros keliui iš Krymo į Lietuvą

2019 m. spalio 11 d.  Ukrainos nacionalinėje informacinėje agentūroje „Ukrinform“ įvyko leidinio „Istorinis totorių kelias iš Krymo į Lietuvą“ prezentacija. 64- ių puslapių leidinys pristato šiemet sukurtą naują turistinį maršrutą, skirtą Krymo totorių tautos istoriniam kultūros keliui iš Krymo į Lietuvą, kaip bendro europietiško Lietuvos ir Ukrainos paveldo atskirai sudedamajai daliai. Istorinis maršrutas sukurtas pagal Europos Tarybos kultūros kelių principą ir kriterijus.  

„Krymo totorių tautos istorija Europoje tiesiogiai susieta su LDK istorijoje, tačiau šis laikotarpis Ukrainos istoriografijoje iki šiol mažai žinomas. Istorinio tyrimo pagrindu mes sukūrėme totorių tautos kultūrinį maršrutą, vedantį  iš Krymo per dabartinę Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą. Šios istorinės kelionės metu įvyko Krymo totorių virsmas į Lietuvos totorius, kurių palikuonys vėliau apsigyveno Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose ir gyvena iki šiol.“ – papasakojo projekto autorė, EEC direktorė Beatričė Beliavciv.

Krymo totorių kultūros centro  „Krymo namai“ programų direktorius Alim Alijev pabrėžė, kad šis leidinys yra svarbus bendrame Europos istorijos kontekste, kadangi pasakoja apie bendrą Krymo totorių – musulmonų gyvenimą krikščioniškoje Europoje, ir yra puikiu pavyzdžiu šiandieniniame gyvenime.   

Kultūros maršruto sukūrimo idėją palaikė žymi Krymo totorių istorikė PEN klubo narė Gulnara Bekirova, kuri pasidalijo savo įžvalgomis:

„2021 metus LR Seimas paskelbė Lietuvos totorių, istorijos ir kultūros metais. Totoriai Lietuvoje – tai Krymo totoriai, kurie daugiau nei prieš 620 metų persikėlė į LDK. Krymą ir Lietuvą sieja ilgaamžiai glaudūs ryšiai. Lietuvoje gimė Krymo Chanato įkūrėjas Chadži-Girėjus. Pasaulinis Krymo totorių kongresas siūlo pastatyti jam paminklą Trakuose - jo gimtinėje. Be to, Lietuva iki šiol lieka pagrindiniu Ukrainos interesų atstovu Europoje. Todėl leidinio, padedančio daugiau sužinoti apie totorių kelią iš Krymo į Lietuvą sudarymas ir išleidimas yra svarbus žingsnis atkuriant tikrąją Krymo totorių tautos istoriją ir jos artimą ryšį su Europos istorija bei kultūra“.

Istorinio leidinio medžiagą paruošė Ukrainos ir Lietuvos ekspertai. Istorijos mokslų kandidatas Serhij Hromenko sudarė Krymo maršruto dalį, Istorijos mokslų daktaras Borys Čerkas – kelio dalį palei Dniepro upę nuo jos deltos iki dabar apleisto Černobylio miesto. Totorių kelią per Baltarusiją ir Lietuvą aprašė Lietuvos totorių pirmininkas profesorius Adas Jakubauskas.

Maršrutas veda per 33 miestus ir gyvenvietes, aprašo daugiau nei 100 lankytinų objektų. Tai architektūros paminklai, mečetės, totoriškos kapinės (miziarai), istorinės vietos, susietos su Krymo tautos kultūra. Maršrutas pateiktas spausdintiniame leidinyje – turistiniame kelionių vadove. Tai visiškai naujas informacinis turistinis produktas, skatinantis kaip regioninių turistinių maršrutų vystymą, taip ir bendrą vidaus turizmo rinką Ukrainoje. Leidinys skirtas turizmo agentūroms, mokslo, švietimo ir kultūros organizacijoms.  

Leidinio prezentacijoje taip pat pasisakė LR Ambasados Ukrainoje patarėjas Tomas Sikorskis ir Krymo humanitarinės problematikos ekspertas, istorikas Serhij Hromenko.

Leidinys išleistas projekto VERSLŪS IR VEIKLŪS NARIAI SKATINA NAUJŲ SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ SANTYKIŲ  KŪRIMĄ  BENDRUOMENĖSEapimtyje, kuris numato verslumo, savarankiško užimtumo skatinimą priverstinai Ukrainos viduje perkeltiems asmenims, ypatingą dėmesį skiriant Krymo totorių bendruomenėms, bei  tarpkultūrinės kompetencijos didinimą bendruomenėse, įtraukiant persikėlusius asmenis į bendrą kūrybinę veiklą kartu su vietos bendruomene.

 

Projektą vykdo VšĮ „Rytų Europos bendradarbiavimas“ (EEC), vietos partnerinė organizacija – Krymo totorių kultūrinis centras „Krymo namai Lvove“.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Daugiau informacijos apie projektą adresu:

https://www.facebook.com/eeclt/