Spausdinti

Humanitarinė pagalba

Humanitarinė pagalba (angl. humanitarian aid) – tai priemonės ir veiksmai, kurių tikslas gelbėti žmonių gyvybes, palengvinti jų kančias ir išsaugoti jų orumą per stichines ir dėl žmogus veiklos kylančias nelaimes ir esant jų padariniams. Humanitarine pagalba siekiama užtikrinti, kad krizės paveiktos bendruomenės įmanomai greičiau grįžtų į įprasto gyvenimo vėžes.

Humanitarinė pagalba teikiama vadovaujantis tarptautine teise, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, ir šių pagrindinių humanitarinės veiklos principų:

  • Humaniškumo – kai bet kuriomis aplinkybėmis reaguojama į žmonių kančias, siekiant apsaugoti jų gyvybę, sveikatą ir orumą;
  • Neutralumo – kai pagalba neturi būti teikiama palaikant kurią nors šalį ginkluoto konflikto ar kito ginčo atveju;
  • Nešališkumo – kai pagalba nukentėjusiems gyventojams ar jų grupėms teikiama nepriklausomai nuo tautybės, rasės, religijos, lyties, etninės kilmės, politinių pažiūrų ar kitų požymių, vadovaujantis tik jų reikmėmis;
  • Nepriklausomumo – kai humanitarinių tikslų siekiama autonomiškai, neatsižvelgiant į politinius, ekonominius, karinius ar kitus tikslus.

Jungtinės Tautos atlieka tarptautinės humanitarinės pagalbos teikimo koordinatoriaus vaidmenį. Atsitikus nelaimei dėl gamtos stichijos ar ginkluoto konflikto, Jungtinės Tautos nedelsiant pradeda teikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems. Svarbus vaidmuo šiame darbe tenka Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (OCHA), kuriam vadovauja Jungtinių Tautų pagalbos koordinatorius. Be kitų veiklų, OCHA pateikia naujausią informaciją apie ekstremalias situacijas visame pasaulyje ir mobilizuoja finansavimą skubiai pagalbai suteikti. OCHA kasmet inicijuoja apie 15 kreipimųsi į tarptautinius donorus, siekiant patenkinti apie 40 mln. žmonių, nukentėjusių nuo nelaimių, poreikius. Jungtinės Tautos siekia užtikrinti, kad pagalbos teikimas vyktų greitai ir sklandžiai ir kad lėšos būtų nukreiptos ten, kur jos labiausiai reikalingos per tarptautinių organizacijų tinklą: Jungtinių Tautų vaikų fondą (UNICEF), Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą (UNHCR), Pasaulio maisto programą (WFP), Pasaulio sveikatos organizaciją (WHO), Jungtinių tautų vystymo programa (UNDP), ir kitas nevyriausybinės ir tarpvyriausybinės humanitarinės organizacijos, įskaitant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimą.

ES vykdomai humanitarinei veiklai vadovauja Europos Komisijos humanitarinės pagalbos ir cvilinės saugos departamentas (ECHO), kuris teikia pagalbą finansuodamas humanitarines organizacijas, agentūras, humanitarines nevyriausybines organizacijas ir kt.

2007 m. ES Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija pasirašė Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos (dokumento tekstas lietuvių ir anglų kalbomis), kuriame išdėstyti bendri tikslai, pagrindiniai humanitariniai principai ir geroji patirtis, kurios visa ES turėtų laikytis šioje srityje. Jo tikslas – užtikrinti veiksmingą, kokybišką, poreikiais grįstą ir principinę ES reagavimo į humanitarines krizes veiklą. Priėmus konsensusą ir jo veiksmų planą, humanitarinė pagalba instituciškai ir teisiškai tapo visapusiška ES politikos sritimi, grįsta beveik dviejų dešimtmečių veiklos patirtimi. Teisinis ES humanitarinės pagalbos pagrindas atskiru 214 straipsniu pirmą kartą nustatytas Lisabonos sutartyje.

Europos Sąjunga, t. y. valstybės narės kartu su Europos Komisija, yra pati didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje.

  • Humanitarinė pagalba yra svarbus ES išorinės politikos operacinis instrumentas;
  • Nekarinių instrumentų naudojimas apibrėžia ES vietą ir vaidmenį pasaulio kontekste, sudaro jos ypatingą pridėtinę vertę ir autoritetą;
  • Pagrindinis humanitarinės pagalbos tikslas – suteikti besąlygišką pagalbą ten, kur ji yra būtina gelbėjant nuo stichinių ar karinių konfliktų žmonių gyvybes ar jų sveikatą;
  • Humanitarinė pagalba privalo remtis tokiais principais, kaip žmogiškumas, neutralumas, nešališkumas ir privalo būti nepriklausoma nuo jokių politinių tikslų ar išskaičiavimų;
  • Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo gerbti ES pamatinius principus, o humanitarinės pagalbos teikimas yra vienas iš šių principų.