Įklimpę skolose: skausminga Lietuvos realybė
Skolos – tarsi nematomas pančiai, apraizgę ne vieno lietuvio gyvenimą. Nors ekonominė gerovė auga, skolų našta slegia vis didesnę visuomenės dalį. Kodėl taip nutinka? Kokios dažniausios priežastys, atvedančios į skolas?
Statistikos duomenys byloja, kad vidutinis lietuvio namų ūkio skolos lygis 2023 m. siekė 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad kiekvienas dirbantis žmogus vidutiniškai yra skolingas beveik 40 tūkst. eurų. Nors šie skaičiai nėra patys didžiausi Europos Sąjungoje, augimo tendencija kelia nerimą. Be to, nemaža dalis skolų yra vartojimo paskolos, skirtos ne būsto įsigijimui, o kasdieniams poreikiams tenkinti.
Taigi, kas gi lemia, jog vis daugiau lietuvių įklimpsta į skolas? Straipsnyje apžvelgsime keletą dažniausiai pasitaikančių priežasčių.
Nepakankamas finansinis raštingumas
Finansinio raštingumo stoka – tarsi aklasis arklys, vedantis žmones į skolas. Nepakankamas žinių apie finansų valdymą, biudžeto planavimą ir atsakingą skolinimąsi lygis tampa pavojingais spąstais, kuriuose įstringa vis daugiau visuomenės narių.
Nesugebėjimas valdyti finansų: Dalis žmonių neturi supratimo apie pagrindinius finansinius principus, tokius kaip pajamų ir išlaidų stebėjimas, taupymas ir investavimas. Dėl to jie nesugeba tinkamai planuoti savo biudžeto, kontroliuoti išlaidų ir priimti pagrįstus finansinius sprendimus.
Neapgalvoti skolinimosi sprendimai: Nepakankamas finansinis raštingumas dažnai lemia neapgalvotus skolinimosi sprendimus. Žmonės, neturintys pakankamai žinių apie paskolų sąlygas, palūkanų normas ir grąžinimo terminus, gali lengvai pasiskolinti daugiau, nei gali grąžinti. Dėl to jie įklimpsta į didelių skolų liūną, iš kurios ištrūkti tampa itin sunku. Be to, vis didesnę dalį žmonių domina kur greitas kreditas be pajamų vertinimo būtų išduodamas kuo lengviau. Tai reiškia, kad netgi ne visiems rūpi skolinimosi sąlygos.
Nesugebėjimas atpažinti pavojingų finansinių produktų: Finansų rinka perpildyta įvairių produktų, kurių sąlygos ir rizika gali skirtis. Nepakankamas finansinis raštingumas gali lemti nesugebėjimą atpažinti pavojingus ar netinkamus finansinius produktus, tokius kaip greitieji kreditai ar paskolos su aukštomis palūkanomis. Dėl to žmonės gali lengvai tapti nesąžiningų finansų įstaigų aukomis.
Informacijos trūkumas ir prastas jos prieinamumas: Nors egzistuoja nemažai informacijos šaltinių apie finansų valdymą, ne visi žmonės turi prieigą prie jų arba nemoka tinkamai ja naudotis. Dėl to jie gali likti neinformuoti apie svarbius finansinius principus ir rizikas, susijusias su skolinimusi.
Nesugebėjimas atsispirti pagundai vartoti – ypač opi problema
Vartotojiškumo kultūra tarsi hipnotizuoja, skatindama nuolat pirkti daiktus, kurių iš tiesų nereikia. Blizgančios reklamos, socialinių tinklų nuotraukos ir nuolatinės nuolaidos kuria iliuziją, kad laimė slypi materialiame turte. Deja, toks požiūris gali nuvesti į skolose paskendusios realybės iliuziją.
Nuolatinio pirkimo manija: Žmonės, apsėsti vartojimo, dažnai perka daiktus impulsyviai, nesusimąstydami apie savo poreikius ir finansines galimybes. Jie gali įsigyti brangius drabužius, elektronikos prietaisus ar net automobilius, kurių iš tiesų neįperka.
Prabangos prekės ir paslaugos: Dalis žmonių skolinasi, norėdami įsigyti prabangos prekes ar paslaugas, tokias kaip brangios atostogos, išskirtiniai renginiai ar prestižinio prekės ženklo aksesuarai. Toks elgesys gali tapti priklausomybe, kai žmogus jaučiasi priverstas nuolat demonstruoti savo socialinį statusą per materialius daiktus.
Nesugebėjimas kontroliuoti išlaidų: Žmonės, nesugebantys kontroliuoti savo pirkimo įpročių, dažnai išleidžia daugiau, nei uždirba. Dėl to jiems gali trūkti pinigų būtinoms išlaidoms, tokioms kaip maistas, būsto nuoma ar komunalinių paslaugų mokesčiai.
Skolinimasis prabangai: Negalėdami patenkinti savo vartojimo poreikių iš savo pajamų, žmonės dažnai skolinasi. Paskolos tampa priemone įsigyti daiktus, kurių jiems iš tiesų nereikia, ir vėliau gali sukelti didelių finansinių problemų.
Nepakankamas finansinis raštingumas, nesugebėjimas atsispirti pagundai vartoti ir netikėtos išlaidos – tik kelios iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, lemiančių prasiskolinimą. Siekiant išvengti šių problemų, itin svarbu didinti visuomenės finansinį raštingumą, skatinti sąmoningą vartojimą ir atsakingą skolinimąsi.
