Druskininkai jau seniai vadinami sveikatos miestu. Ne vien dėl ramybės ar miškų oro – bet ir dėl to, kad čia vis dar klesti gydomosios procedūros, kurių šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Gydomasis purvas, sūrūs mineraliniai šaltiniai, inhaliacijos – viskas skamba įdomiai, bet ar iš tiesų veikia, ar tai tik dar viena gera istorija, kurią parduoda viešbučiai?

Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, bet pabandykim panagrinėti iš paprasto žmogaus pozicijos – kaip tai jaučiasi, kas iš tiesų pasikeičia po procedūrų, ir kiek tame visame marketingo.

Kuo išskirtinis tas purvas?

Nors iš pirmo žvilgsnio purvo vonia skamba lyg pokštas, ji vis dar rekomenduojama daugybei žmonių, ypač vyresnio amžiaus. Procedūros metu kūnas įmerkiamas į šiltą, storą, klampų purvą, kuris veikia kaip gili šiluma. Nors kvapas primena rūsius ir seną pelkę, poveikis dažnai būna realus – ir jaučiamas ne tik psichologiškai.

Gydytojai sako, kad šis purvas:

• atpalaiduoja įsitempusius raumenis
  
• gerina kraujotaką – šiluma plečia kapiliarus
  
• mažina sąnarių ir stuburo skausmus
  
• padeda atsipalaiduoti emociškai

Procedūra trunka apie 15–20 minučių. Po jos dažnas jaučiasi tarsi po gero miego – sušilęs, lengvas, ramesnis.

Ar mineralinis vanduo tinka tik gerti?

Druskininkų šaltiniai turi savo skonį. Kai kurie jų – tiesiog sūrūs, kiti – stipriai geležiniai. Ir nors pirmas gurkšnis gali šokiruoti, vietiniai į tai žiūri kaip į kasdienį ritualą. Tikras sveikatinimosi entuziastas rytais eina ne į kavinę, o į mineralinio šaltinio paviljoną – ir vietoj kavos išgeria stiklinę 15 laipsnių sūrumo vandens.

Toks vanduo:

• stimuliuoja virškinimo sistemą
  
• gali padėti normalizuoti žarnyno veiklą
  
• skatina kepenų ir inkstų darbą
  
• turi natūralių mikroelementų, kurių trūksta maiste

Svarbu žinoti – tokių vandenų negalima gerti dideliais kiekiais, ypač be gydytojo rekomendacijos. Bet kaip profilaktika ar vienkartinis kursas – daugeliui tai tampa kasmetiniu įpročiu.

Asmeninės istorijos kalba garsiau nei reklamos

Vienas vyras, su kuriuo kalbėjomės prie mineralinio šaltinio, sakė paprastai: „Aš nesu labai tikintis visokiais spa. Bet kai po purvo vonių nustojo skaudėti kelį, dėl kurio du mėnesius negalėjau laipiot laiptais, pradėjau galvoti kitaip.“

Tokių pasakojimų – daug. Ne mokslinės analizės, ne tyrimų, o tiesiog žmonių, kurie pabandė ir pajuto. Ne visiems padeda taip pat, ne visi grįžta. Bet kai kuriems Druskininkai tampa tarsi planu B – kai vaistai neveikia, kai norisi išbandyti kažką kitaip.

Ar tai tik reklama?

Gydomosios procedūros dabar pristatomos žurnaluose, televizijoje, net „Instagram“ storiuose. Taip, tai dalis turizmo rinkos. Tačiau realybė tokia – žmonės važiuoja ne po grožį. Jie grįžta, nes kažką pajuto. Nes po savaitės čia jaučiasi lengviau. Nes vėl gali lankstyti pirštus, arba mažiau skauda sprandą.

Ir jeigu ieškai, kur pabūti su savimi, kur šiek tiek atitraukti dėmesį nuo miesto ir duoti kūnui laiko – Druskininkietis.lt gali būti pirmas žingsnis. Ten rasi informacijos apie vietas, kur purvas tikras, o vanduo – ne iš plastikinio butelio.

Viena savaitė be skubos

Purvas – ne stebuklas. Ir vanduo – ne magija. Bet kartu su ramybe, su lėtu gyvenimu, su pasivaikščiojimais mišku – jie tampa visuma, kuri veikia. Nes kartais reikia ne tabletės, o vietos. Ir Druskininkai ją siūlo. Vis dar. Ir gal dar ilgai siūlys.