Kokio drėgnumo mediena tinkamiausia statyboms?
Medienos drėgnumas statybose nėra vien techninis skaičius specifikacijoje. Nuo jo gali priklausyti, kaip mediena elgsis po montavimo, ar stipriai keisis jos matmenys, ar atsiras deformacijų ir kiek papildomų korekcijų prireiks vėlesniuose darbuose.
Todėl klausimas, koks drėgnumas yra „geriausias“, neturi vieno universalaus atsakymo. Tinkamas lygis priklauso nuo to, kur mediena bus naudojama, ar konstrukcija bus šildomoje patalpoje, lauke, ar pereinamoje zonoje, ir kiek tikslumo reikalauja pats projektas.
Kodėl per drėgna mediena gali sukelti problemų?
Šviežiai pjauta arba natūralaus drėgnumo mediena savyje turi daug vandens. Džiūdama ji traukiasi, o šis procesas nevyksta visiškai vienodai visomis kryptimis. Dėl to lentos ir tašai gali skilti, suktis ar išlinkti.
Jeigu tokia mediena jau sumontuota konstrukcijoje, pokyčiai vyksta ne sandėlyje, o pačiame pastate. Kuo tikslesnė konstrukcija, tuo tai gali būti svarbiau. Pavyzdžiui, karkasinėje sienoje net ir nedideli atskirų elementų pokyčiai vėliau gali apsunkinti apdailos montavimą. Dėl šios priežasties prieš perkant verta pasidomėti ne vien medienos matmenimis, bet ir jos faktiniu drėgnumu.
Koks drėgnumas dažniausiai laikomas tinkamu?
Konstrukcinei medienai dažnai siekiama, kad jos drėgnumas būtų apie 18–20 proc. arba mažesnis, tačiau konkretų tinkamumą reikia vertinti pagal paskirtį ir projekto reikalavimus. Vidaus apdailai ar labai tiksliems medienos gaminiams paprastai reikalinga dar sausesnė mediena, nes ji turi prisitaikyti prie sausesnio patalpų mikroklimato.
Lauko konstrukcijoms situacija kitokia. Mediena ir eksploatacijos metu bus veikiama didesnių drėgmės svyravimų, todėl čia svarbu ne vien pasiekti kuo mažesnį skaičių, bet ir pasirinkti medžiagą, pritaikytą konkrečiai aplinkai.
Todėl statybinės medienos pasirinkimą reikėtų derinti prie konkrečios paskirties – svarbu įvertinti, kur mediena bus montuojama ir kokias sąlygas patirs.
Trys situacijos, kuriose drėgnumas vertinamas skirtingai
Šildomos vidaus konstrukcijos. Čia svarbu, kad mediena būtų pakankamai sausa ir jau kuo labiau prisitaikiusi prie būsimos aplinkos. Per drėgna mediena patekus į šildomą patalpą pradės aktyviau džiūti, todėl gali ryškiau keistis jos matmenys.
Stogo ar karkaso konstrukcijos. Tokiose vietose svarbus stabilumas ir tikslumas, ypač jei netrukus bus montuojamos plokštės, šiltinimo medžiagos ar apdaila. Kuo mažiau mediena keisis po sumontavimo, tuo mažiau netikėtumų vėlesniuose etapuose.
Lauko statiniai. Terasoms, stoginėms, pavėsinėms ir kitoms atviroms konstrukcijoms svarbu įvertinti, kad mediena vis tiek reaguos į sezoninę drėgmę. Todėl čia vien pradinis drėgnumas nėra vienintelis kriterijus – svarbus ir tinkamas impregnavimas, vėdinimas bei konstrukcinis sprendimas.
Ar galima drėgnumą įvertinti „iš akies“?
Patikimai – ne. Mediena gali atrodyti sausa paviršiuje, tačiau jos viduje drėgmės vis dar gali būti daugiau. Dėl to rimtesniems statybos darbams geriau remtis ne pojūčiu, o matavimu.
Tam naudojami medienos drėgmės matuokliai. Jie nėra tobuli ir rezultatą gali paveikti medienos rūšis, temperatūra ar matavimo vieta, tačiau vis tiek suteikia daug daugiau informacijos nei vien vizualinis įvertinimas.
Jeigu perkamas didesnis kiekis, verta tikrinti ne vieną atsitiktinę lentą, o kelis skirtingus ruošinius. Taip galima geriau suprasti, ar visa partija yra panašaus drėgnumo.
Kada drėgnumas tampa ypač svarbus?
Yra keli atvejai, kai šio rodiklio nereikėtų nuvertinti:
- kai mediena bus uždaroma konstrukcijos viduje ir vėliau negalės lengvai džiūti;
- kai reikalinga labai tiksli geometrija;
- kai planuojama iškart montuoti apdailą;
- kai konstrukcijoje naudojama daug vienodų medinių elementų;
- kai mediena keliauja iš labai drėgnos aplinkos į sausą ir šildomą patalpą.
Tokiose situacijose per didelis drėgnumas gali virsti ne tik estetine, bet ir praktine problema.
Svarbus ne vien skaičius, bet ir laikymo sąlygos
Net tinkamai išdžiovinta mediena gali vėl prisigerti drėgmės, jei ilgai laikoma netinkamai. Todėl perkant verta pasidomėti, kaip ji buvo sandėliuojama ir kaip bus laikoma iki montavimo.
Medienos nereikėtų palikti tiesiogiai ant žemės ar vietoje, kur ją nuolat merks lietus. Kita vertus, visiškai sandariai uždengti drėgną medieną taip pat nėra geras sprendimas, nes tuomet drėgmė negali pasišalinti. Geriausia, kai medžiaga laikoma apsaugota nuo tiesioginių kritulių, bet turi galimybę vėdintis.
Galiausiai tinkamas medienos drėgnumas visada priklauso nuo būsimos paskirties. Statyboms dažniausiai praktiškesnė yra jau išdžiovinta ir stabilesnė mediena, tačiau nebūtina vaikytis vien kuo mažesnio procento. Daug svarbiau, kad jos drėgnumas būtų tinkamas konkrečiai konstrukcijai, aplinkai ir tolimesniems darbams.
Būtent toks požiūris leidžia sumažinti riziką, kad mediena pradės intensyviai keistis tada, kai konstrukcija jau bus užbaigta.
